1 VIETA
#UNITE
„Paleko archstudija“ (autoriai: R. Palekas, D. Uogintė, A. Pakalniškytė, U. Morkūnaitė, E. Lodaitė, V. Pavlovski, M. Karanevskis, J. Lenauskienė)
Esminė šiaurinio Vilniaus topografijos savybė- miškai pro čia teka miestan, pasiekdami senamiestį ties Kalnų parku. Ši tėkmė siaurėja, tarsi smėlio laikrodyje, būtent čia, projektuojamoje teritorijoje, ir labai svarbu jos nenutraukti. Todėl mūsų naujieji pastatai gana žemi ir priimantys žalumą vidun.
Santykyje su architektūriniu palikimu renkamės niuanso principą. Esamų fakultetų ritmas lieka komplekso architektūrine dominante, naujasis horizontalus priestatas nesiekia pusės jų aukščio, o miško siluetas ir toliau aktyviai formuoja kraštovaizdį.
Suprantame kompleksą kaip socialiai vientisą darinį- VU žmonės pirmiausia yra bendruomenė. Todėl susiklosčiusius atskirus įėjimus į fakultetus vertiname kaip laikui nebetinkamus. Siūlome naują jungiančią erdvių sistemą, leisiančią gerokai dažniau neplanuotai pasimatyti. Svarbus įrankis to siekiant- vienas pagrindinis įėjimas, po dengtu kiemu, kuriame susitinka visi.
Pasukę iš Saulėtekio alėjos pėstieji, dviratininkai, svečiai įprastos miškingos gatvelės gale pamatys skaidrią, kviečiančią, pilną gyvybės dengtą erdvę su iškaba Vilniaus universitetas. Šviesa sklis ir į prieš įėjimą plytinčią aikštę, kurios didesnę dalį skirsime dviračių saugojimui. Dviračių takų sistema Antakalnyje šiuo metu baigiama įgyvendinti, tad Saulėtekis, nutolęs nuo miesto centro tinkamu atstumu, taps patogiai pasiekiamas ekologišku transportu.
Didžiausias patalpas, sąlygosiančias momentinius žmonių srautus, planuojame žemės lygyje. Taip saugiau, o pertraukų metu studentai galės lengvai pasklisti kiemuose, kurių siūlome visą eilę, skirtingų atmosferų, paskirčių, uždarumo laipsnio. Esminė savybė- jie gerokai mažesni už dabartinius, tad potencialiai tampa jaukesni, artimesnių proporcijų, kaip Vilniaus universiteto kiemai.
2 VIETA
#VULINK
„Processoffice“ (autoriai: V. Biekša, J. Stefanovič, G. Žiemelis, R. Aleksejienė, V. Razma, E. Matulaitytė, A. Galaunytė, D. Žiugždaitė, A. Dovydavičiūtė, T. Jonauskis, J. Muliuolytė, G. Aglinskas, R. Jonušas, V. Kulikauskaitė, A. Čebotariov, L. Kuršvietytė, P. Malinauskas)
Gyvybingumas per įveiklinimą
VU pastatų kompleksas Saulėtekio al. 9 plečiamas, atliepiant šiuolaikinio universiteto poreikius. Projekto VU LINK tikslas – ne tik sukurti aukštos kokybės erdves komplekso viduje, bet ir aktyvinti bei įtraukti prieigas, ypatingą dėmesį skiriant Saulėtekio pėsčiųjų alėjai kaip pagrindinei universitetų miestelio viešajai jungčiai.
Atsižvelgiant į gamtinę aplinką, modernistinis, laisvo planavimo VU Saulėtekio kompleksas žemės lygyje koncentruoja kuo daugiau viešųjų funkcijų: Auditorijų centrą, Konferencijų centrą, kavines, valgyklas ir kitas aptarnaujančias erdves bei visų fakultetų įėjimų holus.
Įgyvendinant itin didelės apimties funkcinę programą, komplekso vidinė erdvė formuojama pagal miesto struktūros principus: holai ir viešosios erdvės – tai gatvės, didelės auditorijos ir susibūrimo erdvės – aikštės. Šioje struktūroje aiškiai apibrėžiami ir integruojami fakultetų, laboratorijų bei administracinių centrų korpusai. Visi šie elementai interaktyviai jungiasi tarpusavyje komplekso viduje ir stiprina ryšius tarp akademinės bei miesto aplinkos.
Architektūrinė idėja
Komplekso projekto VU LINK architektūrinis sprendimas yra maksimaliai kompaktiškas ir yra pagrįstas keturiais pagrindiniais principais:
- komplekso žemės lygio įveiklinimas per atvirą viešųjų funkcijų koncentraciją, formuojant miesto tipo struktūrą, pilnai pakeičiant esamus Jungiamuosius rūmus;
- modernistinių fakultetų pastatų originalios kompozicijos ir architektūrinių elementų saugojimas, numatant kontekstualius naujus elementus pagerinant pastatų funkcionalumą ir kokybę;
- komplekso modernistinės architektūros principų tęstinumas, formuojant elegantiškus naujus esamų fakultetų priestatus pasiūlant geresnę fakultetų ir administracijos patalpų integraciją ir išlaikant komplekso praregimumą pietų-šiaurės kryptimi, kontrastą tarp horizontalių ir vertikalių komplekso kompozicijos elementų;
- naujas Matematikos ir Informatikos fakultetas (MIF) formuojamas akcentuojant atvirumą bei horizontalius vidinius funkcinius ryšius, skatinant bendradarbiavimą.
3 VIETA
#ALEJA 9
“DO architects “ (architektai autoriai: A. Neniškis, I. Uogintas, E. Dieksnytė, E. Martinkevič; architektai: A. Baldiši ūtė, A. Bogavičius, G. Mintaučkytė)
Urbanistiškai išlaikoma, sustiprinama ir vystoma CAMPUS struktūra. Planuojamas kompleksas yra itin didelis, dėl to jis skaidomas į tris pagrindines architektūrines temas – tris ryškius istorinius sluoksnius:
-
Autentiški, restauruojami esami fakultetų korpusai (I, II ir III rūmai). Čia maksimaliai išlaikoma pastato autentiška architektūra, su minimaliomis interpretacijomis detalėse. Meninė išraiška formuojama moduline tektonika ir gelžbetonio trisluoksnėmis plokštėmis (panelėmis), kurios kuria horizontalių linijų piešinį, į kurį įsiterpia langų juostos. Konkursiniame darbe gelžbetoniniai elementai atnaujinami, o esami langai keičiami į medinius, kurių dizainas pabrėžia horizontalią pastatų išraišką, atkuria buvusias proporcijas ir architektūrinę mintį. Esamos dolomito plokštės, formuojančios fasado išraišką, ir dekoro elementai išsaugomi, apdaila atnaujinama. Pirmieji pastatų aukštai atveriami, sukuriant betarpiškas jungtis su viešosiomis erdvėmis – kiemeliais.
-
Rekonstruojamas ir plečiamas jungiamasis korpusas su auditorijomis ir konferencijų centru. Nors šis korpusas yra fiziškai naujas, jo architektūra kuriama vadovaujantis autentiškais principais, kuriuos sukūrė pirmieji projekto autoriai XXa.7 deš., įkvėpti tuometinių Suomijos architektūros pavyzdžių. Jungiamieji rūmai išsiskiria šilta raudonų plytų molio vidaus ir lauko sienų apdaila, mediniais elementais bei aliuminio vitrinų intarpais su vaizdais į gamtą. Pastatų tūriai formuoja kiemus, kurie vidaus erdves susieja su aplinka. Erdvės pulsuoja tiek planinėje struktūroje, tiek pjūvyje.
-
Naujasis MIF fakulteto pastatas – šiuolaikinės architektūros tūris, harmoningai derantis su senaisiais korpusais ir bibliotekos pastatu. Jo pagrindinis akcentas – į racionalų pastato tūrį įrėžtas trikampis įėjimo skveras, reaguojantis į pagrindinę pėsčiųjų ašį ir MKIC bibliotekos architektūrinę ekspresiją. Ši architektūrinė kompozicija kuria savitą ansamblį su funkcionaliai išdėstytais kiemais. Viešosioms erdvėms skiriamas ypatingas dėmesys, nes būtent čia vyksta akademinis ir socialinis gyvenimas.
Sukurta 8 kiemelių erdvės, kiekviena pritaikyta skirtingoms veikloms: Bibliotekos kiemas, Lysvių sodas, renginių pieva, Atokvėpio kiemelis, Laboratorijų kiemas, Obelų sodas, FIDI drakono amfiteatras ir aktyvaus laisvalaikio aikštynas. Kiemuose integruotos žaliosios erdvės, terasos, mažoji architektūra ir vietos meno kūriniams, taip kuriant estetišką ir funkcionalią aplinką.
